- kniauksėti
- kniauksė́ti, kniáuksi (-ė́ja), -ė́jo intr., kniáuksėti, -ėja, -ėjo 1. po truputį kniaukti: Išgirdo patvoryj katinėlį liūdnai kniauksint Čk. Katė kniauksi, šaukia kačiukus Lnkv. Kas ten, ar katė kniáuksėja? Pc. Katė kniáuksi apsikandusi pelę dantyse J. | Jei kieno nors namuose kniauksi apuokas, tai iš tų namų kas nors mirs MTtV67. Miau, miau – kniauksi kaip katinėlis J.Paukš. | Koks tę jų giedojimas – tik kniáuksi kap katės, negali nė klausyt Gs. Tarškėjo moteriškė, kažkaip keistai kniauksėdama, lyg alkana katė J.Marc. 2. niurzgėti, bambėti, neaiškiai ką kalbėti: Tik užkabink jį: kad ima kniauksė́ti po kluongalę! Jnšk. Ne aš būsiu, jeigu jis man dar ilgai čia į ausis kniauksės rš. \ kniauksėti; atkniauksėti; iškniauksėti
Dictionary of the Lithuanian Language.